Skaičių parinkimas pagal statistiką
Vienas iš būdų pasirinkti „Eurojackpot“ skaičių derinius yra naudojantis jų statistika – analizuojant, kaip skaičiai krito ankstesniuose žaidimuose. Susipažinkite su šia statistika ir tai, kaip ja galima pasinaudoti sudarant savo skaičių derinius.
Dažnai krentantys skaičiai
Čia apžvelgiama dažniausiai krentančių skaičių statistika. Galima spėti, kad jie ir toliau iškris dažnai.
Kitas būdas yra atsižvelgti į tai, kurie skaičiai per visą loterijos istoriją krenta rečiausiai.
Susipažinkite su dažniausiai krentančiais pagrindiniais ir „Euro“ skaičiais
Seniai iškritę skaičiai
Kitas laimingo skaičių derinio sudarymo būdas yra rinktis skaičius, kurie jau seniai bekrito, tikintis, kad jų kritimo tikimybė išaugo. Ši prielaida remiasi vidurkio dėsniu, kuris teigia, kad ilgainiui visi skaičiai turėtų iškristi vienodą kartų skaičių.
Susipažinkite su seniai iškritusiais skaičiais
Lyginiai ir nelyginiai skaičiai
Šis būdas leidžia rinktis skaičius pagal tai, kiek laiminguose deriniuose būna lyginių ir nelyginių skaičių. Pavyzdžiui, manoma, kad laimingame derinyje dažniau bus po kelis lyginius ir nelyginius skaičius, o ne vien tik lyginiai arba nelyginiai skaičiai.
Susipažinkite su lyginiais ir nelyginiais skaičiais
Poros ir trejetukai
Šis būdas remiasi tam tikrų skaičių porų ir trejetukų iškritimu, tikint, kad tokie patys deriniai kartosis ir ateityje.
Susipažinkite su dažniausiomis skaičių poromis ir antrinėmis poromis
Susipažinkite su dažniausiais skaičių trejetukais ir antriniais trejetukais
Skaičių periodiškumas
Žinodami, kas kiek žaidimų vidutiniškai iškrenta konkretus skaičius, galite nustatyti, kada jis vėl turėtų kristi.
Susipažinkite su skaičių periodiškumu
Varpo kreivės statistika
Varpo kreivės statistika parodo, kokia dažniausiai būna laimingųjų skaičių suma. Taip galima pasirinkti skaičius, kurių suma atitiktų dažniausią laimingųjų skaičių sumą.
Susipažinkite su varpo kreivės statistika
Skaičių parinkimo pagal statistiką kritika
Statistinio skaičių pasirinkimo požiūrio kritikai teigia, kad nėra jokio patikimo būdo nuspėti kitą laimingą skaičių derinį ir kad visi skaičiai turi vienodą tikimybę atsitiktinai iškristi bet kuriame žaidime. Nors tikėtina, kad ilgainiui visi skaičiai bus iškritę vienodą kartų skaičių, renkantis skaičius pagal tai, kada jie krito paskutinį kartą, negarantuoja, kad netrukus jie kris vėl.
Žaidėjai, tikintys dažnai krentančių skaičių teorija, teigia, kad tai, kad vieni skaičiai krenta dažniau už kitus, įrodo, jog ir ateityje jie kris dažniau. Tačiau jų priešininkai teigia, kad tai teįrodo, jog tam tikri skaičiai dažniau krito ankstesniuose žaidimuose, o ne tai, kad taip bus ir ateityje.
Abu šiuos argumentus galima atremti monetos nukritimo viena ar kita puse tikimybe. Jei mestumėte monetą 20 kartų ir kaskart viršuje būtų skaičius, galima būtų pamanyti, jog kitą kartą viršuje bus herbas, tačiau iš tikrųjų vienodai galimi abu variantai. Kiekvienas monetos metimas, kaip ir kiekvienas loterijos žaidimas, yra savarankiškas įvykis, kuris nepriklauso nuo to, kas įvyko anksčiau.
